Lietuva yra Europos Sąjungos ir euro zonos narė, užtikrinanti stabilią teisinę bei ekonominę aplinką verslui. Šalis pasižymi konkurencinga verslo aplinka, aukštu skaitmenizacijos lygiu, efektyvia viešųjų paslaugų sistema ir palankiu požiūriu į tiesiogines užsienio investicijas.
Lietuvos darbo rinka vertinama dėl aukštos darbuotojų kvalifikacijos, produktyvumo ir stiprios darbo etikos. Šalyje fiksuojamas vienas žemiausių streikų rodiklių Europoje, todėl įmonės gali planuoti veiklą stabilioje ir patikimoje verslo aplinkoje.
Šalies geografinis pranašumas – neužšąlantis Baltijos jūros uostas Klaipėdoje bei patogi lokacija Europos regionų sankirtoje. Trijų valandų skrydžiu iš Lietuvos pasiekiamos dauguma Europos sostinių. Kelių, jūrų bei geležinkelio transporto sistema Lietuvoje yra taip pat puikiai išvystyta ir sujungta su kaimyninėmis valstybėmis. Būdama šiaurės-rytiniame ES regione, Lietuva yra patogi logistinė jungtis tarptautiniams mainams vykdyti.
Stabili reguliacinė ir teisinė aplinka, orientuota į verslo progresą.
30-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis turi aukštąjį išsilavinimą.
18-24 metų amžiaus žmonių Lietuvoje puikiai kalba anglų kalba.
Lietuvos pozicija pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui. Pasaulio Bankas, 2025.
Lietuvos eksporto dalis BVP atžvilgiu.
Kauno regionas yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonominių centrų, išsiskiriantis stipria pramonės baze, palankia geografine padėtimi ir išvystyta infrastruktūra. Įsikūręs šalies centre, regionas užtikrina efektyvų pasiekiamumą tiek vietos, tiek tarptautinėms rinkoms.
Kaunas tradiciškai laikomas vienu pagrindinių Lietuvos gamybos centrų. Regione gerai išvystyti baldų, maisto, elektronikos, statybos ir logistikos sektoriai. Pastaraisiais metais Kauno regionas tapo reikšminga tiesioginių užsienio investicijų kryptimi, ypač gyvybės mokslų, informacinių technologijų, automobilių komponentų gamybos, aviacijos techninės priežiūros (MRO) ir verslo paslaugų srityse.
Kauno regionas pasižymi stipria švietimo ir inovacijų ekosistema, kurios centre – Kauno technologijos universitetas (KTU). Universitetas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis kasmet parengia kvalifikuotus inžinerijos, technologijų, IT ir verslo srities specialistus, prisidedančius prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtros.
Nuo 2024-ųjų šalis turi nuosavą suskystintų dujų (SDG) terminalą. Baltijos šalys 2025-aisiais metais prisijungė prie centrinės Europos tinklų, palikdamos BRELL elektros sistemą.
Lietuva nuosekliai investuoja į energetinį saugumą ir atsinaujinančią energetiką, stiprindama tvarią verslo aplinką. Šiuo metu apie 70 % šalyje pagaminamos energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių, daugiausiai iš vėjo jėgainių ir hidroelektrinių. 35 % visos suvartojamos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių.
Kauno LEZ teritorijos įmonės išnaudoja stogus saulės energijai gaminti. Saulės jėgainių pagaminama elektra efektyviai panaudojama gamybos ir pastatų priežiūros procesuose. Be privačių iniciatyvų, teritorijoje yra ir viešos prieigos elektromobilių krovimo stotelės.
Kauno LEZ teritorijoje aktyviai plėtojama centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūra. „Kauno energijos“ vystomi tinklai sudaro galimybes investuotojams naudotis tvariais ir efektyviais šilumos sprendimais bei sparčiau įgyvendinti dekarbonizacijos tikslus. Prieiga prie žaliosios šilumos energijos taip pat padeda mažinti veiklos poveikį aplinkai ir stiprinti įmonių ESG strateginius rodiklius.
Dideli sklypai, išvystyta infrastruktūra ir strateginė vieta suteikė FREDA galimybę sparčiai įgyvendinti investicinį projektą ir nuosekliai plėsti veiklą. Nuo 2017 iki 2024 metų įmonė savo gamybos pajėgumus Kauno LEZ išplėtė tris kartus, čia sukurdama vieną moderniausių gamybos ir logistikos kompleksų Baltijos regione. Tvarumo sprendimai taip pat tapo svarbia projekto dalimi: ant pastatų stogų įrengta 10 000 m² saulės elektrinė pagamina apie 20 % sandėliavimo veiklai reikalingos elektros energijos.
Nacionalinė tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra, kuri vieno langelio principu padeda užsienio kapitalo įmonėms įsikurti Lietuvoje. Agentūra taip pat kuruoja stambius Lietuvos kapitalo įmonių projektus. „Investuok Lietuvoje“ yra patikimas Kauno LEZ partneris užtikrinant svarbių projektų priežiūrą iki ir po įsikūrimo.
Nacionalinė verslo ekosistemos platforma. Inovacijų agentūra teikia verslo pradžios ir plėtros, tarptautinės verslo plėtros galimybių konsultacijas. Agentūra taip pat padeda auginti verslo kompetencijas, suteikia prieigą prie ES ir kitų šaltinių finansavimo bei tinklaveikos resursų.
Kauno miesto agentūra dirba tarptautinių investicijų pritraukimo, verslo skatinimo, turizmo plėtros srityse. Agentūra kuruoja talentų plėtros projektus regione: kartu su Kauno verslais inicijuotas “Ateitis elektronikams“ projektas, vykdoma tęstinė kampanija „Studijuok Kaune“.
Kauno universitetai ir aukštosios mokyklos su verslais glaudžiai bendradarbiauja mokslinių tyrimų, kompetencijų lavinimo, talentų ugdymo klausimais. Švietimo įstaigos plačiai įtraukia verslus tobulindamos mokymo programas, skatindamos verslui aktualių studijų sričių populiarinimą, bendradarbiauja R&D srityje, rengia specialistus, atsižvelgdamos į verslų poreikius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su „Investuok Lietuvoje“ vykdo strateginę investicijų pritraukimo į regionus politiką, diegia investicijų skatinimo priemonių paketus skirtus stambiems vietos ir užsienio kapitalo projektams. „Investicijų greitkelis“, „žaliasis koridorius“ bei kitos strateginės iniciatyvos prisideda prie finansinių paskatų paketo investuojant Kauno LEZ.
Pagrindinis Kauno LEZ partneris vystant teritorijos išorinę ir socialinę infrastruktūrą, diegiant būtinąją inžinerinę infrastruktūrą. Bendradarbiaujant su savivaldybe įgyvendinti esminiai teritorijos pasiekiamumo projektai: pastatytas viadukas, įrengtas vidinis kelių ir inžinerinės infrastruktūros tinklas, vystomas A1-A6 jungties projektas.